„ir jei tik aš būčiau paukščiu, o! jei tik galėčiau būti mažu paukšteliu..“ tokiomis mintimis plevenančiomis mano galvoje aš ir aptikau save sėdinčią vėsiam kambary, spoksančią pro langą į krintantį sniegą ir besiklausančią ramaus didelio pūkuoto katino murkimo.
Pasaulis aplink mane nesustoja, tik aš trumpam nurimau, bet tik trumpam, kad galėčiau pasiruošti naujiems išgyvenimams.
Lauke tokia pūga.. vėjas nešioja sniego kasnius, jų nei kiek negaili, mėto ir vėto pūsdamas juos į šiaurę. o aš tik mažas stebėtojas, mažas žmogutis, didelėm ir viską norinčiom pamatyti akim stebintis šį siautulingą šokį. gal ir aš norėčiau ten įsisukti..
vis raminu ir raminu save, bet vis dar stoviu vietoj. nežinau, ko imtis.. Angele, kaip noriu, kad kažkas atsitiktų..
jou.. viskas bus gerai 
viskas yra gerai!
gražios, jaukios, šiltos, ir žinoma ramios Tau dienos
Tavo Brigutė
Comments are closed.