bušiojaaaamės

nu pizdec pedobear, bet visai niek, užskaitau šį kartą 😀
girdžiu upelį šniookščiant. bet ne apie upelį šį kartą.
šiandien bus tikrai nieko nesakanti istorija, kuri man vis sukas galvoj šiandien.

-matei? matei? jis ir vėl į tave pažiūrėjo!o matei kaip? ar tu matei? kur tu žiūri, žiūrėk į mane! ar tu matei, kaip jis žiūrėjo į tavo plaukus!
-nieko aš nemačiau. nors ne, mačiau, jo batus. jie buvo auksiniai.
-kitą kart į akis jam žiūrėk o ne į batus!- Tiklė nubraukė draugei pirštų galais plaukus kurie buvo užkritę jai ant akių, – jis nori matyt tavo akis.. pati žinai, o aš žinau kad ir tu nori jo akių. jūs abu viens kito norit, juk akivaizdu.!
Tačiau Tiklė nežinojo nieko, tik įsivaizdavo žinanti viską. Iš tiesų Grytė nebenorėjo matyt nei jo batų, nei jo rankų nei jo akių, ir tuo labiau jo veido su ta nuostabia šypsena.. Jis ją paliko prieš kelis mėnesius, ir Tiklei vis dar atrodo, jog juos kažkas sieja, tačiau nieko nėra.. Grytę kamuoja kitos problemos..

atsibodo 😀 einu valgyt :DD